Skip to content

Karmazinų pažintinis takas

Kadangi prie konspiracinio ežero buvo labai daug uodų, vasariniame susitikime su grupiokais alaus gėrimas dideliais kiekiais per naktį buvo iškeistas į dieninę išvyką į Neries regioninį parką. Iš daugelio ten paruoštų trasų ekskursijai buvo pasirinktas Karmazinų pažintinis takas. Dūkštos pažintinis takas pasirodė per daug sportiškas – reikia daug lipti į kalną ir nuo skardžio, o Ąžuolyno pažintinis takas yra per arti kelio ir turbūt dėl to turi per daug lankytojų.

Manau, kad ekskursija pavyko, nes pasirinkta trasa yra nuostabiai tinkama lengviems pasivaikščiojimams ir papiknikavimams.

Visame kelyje buvo prasišėlę euroskeptikai: kiekviename stende buvo išpjaustytas angliškas tekstas ir Europos Sąjungos vėliava.

Dar buvo paukščių stebėjimo ir kitokio žiūronų panaudojimo:

Matėm vabalą ir IM jo nesumindė:

Nu ir visaip kitaip pasivaikščiojome, pavalgėme aviečių, papiknikavome, paganėme miške vaikus ir paskui pamigdėme juos pievoje. Gaila, kad tik aš vienas iš grupiokų su jaunąja karta buvau, tikiuosi, kad kitą kartą prisijungs ir kiti. Žinoma, vakare ir jau be vaikų tūsas buvo pratęstas kabake Alaus namai. Man pasirodė, kad tai labai teigiamai konceptuolus reikalas, nes be alaus ir užkandos prie jo daugiau nieko neturėjo.

Jei kam įdomu, daugiau nuotraukų čia.

Satanistų festivalis’2009

Nuo “Velnio akmens” praėjo jau savaitė, o vis neprisiruošiu parašyt savo teigiamų įspūdžių… Geras buvo festivalis.

Taigi, aną penktadienį šiaip taip įsigijome palapinę, baltus marškinius (labai svarbi aprangos detalė metalo koncerte), pasiėmėm Jurgį ir greitai greitai lėkėme į Anykščius. Nusipirkę bilietus į festivalį, nuvažiavome į Rūtaisos kaimą, kur pasistatėme palapines, pavalgėm, pasimaudėm ežere ir išskubėjome į koncertą, norėdami pažiūrėti į latvius Heaven Grey, kurie koncertavo antri. Nespėjom :-( Teks važiuoti kada nors į Latviją jų paklausyt.

Toliau penktadienį koncertavo Leprous (neužvežė) ir Bilocate (jau geriau). Už šituos man labiau patiko tarp grupių pasirodymų grojantis rokelis. Kadangi ŽAS jau buvau matęs kažkada festivalyje Ferrum Frost, vietoj jų išvežiau mergas į kaimą miegoti – žmonės sako, kad praleidau gerą pasirodymą. Neesmė, grįžęs pažiūrėjau į šiek tiek popsovus blekerius Keep Of Kalessin, kurie atrodė gražiai ir skambėjo tūsovnai. Po jų dar viena grupė, kurios norėjau paklausyt – Nahash. Gal ir nuovargis turėjo tam įtakos, bet kai Jurgis pasiūlė susidėti jį į mašiną ir važiuoti miegoti, nesipriešinau. Abi norėtos pamatyti grupės liko iki galo nepažiūrėtos.

Iš ryto giminės kaime išrašė paskaityti Anykščių rajono laikraštį “Anykšta”, kuriame buvo išsamiai pristatomas festivalis, su visais argumentais ir prieš. Sako, kad Rūtaisa dar pašiurpino savo gimines, pasakodama apie bažnyčių griovimus ir kitą metalistams priskiriamą veiklą, kurios jie iš tikrųjų nedaro – beje, mums tai taip savotiškai pasirodė faktas, kad festivalis vyksta parke, esančiame šalia kapinių su daug kryžių… :-) Bet šiaip tai festivalis ir jo dalyviai buvo itin saugomi policijos ir visokių apsauginių, o šiaip elgėsi draugiškai.

Šeštadienio rytinis koncertas buvo iškeistas į maudymąsi ežere, o vakare gimtadienių šventimas kaime buvo iškeistas į vakarinį koncertą. Suspėjom pamatyti Dissimulation – jie grojo neblogą industrialą. Kol koncertavo Obtest (nors man ir nepatinka, bet kentėt galima) ir Azarath (jau kažkada sakiau, kad nemyliu vidutiniško defo), ganėm lakstančius ir sienom lipančius kinderius (nuotrauka Renatos Drukteinytės):

Paskui Sinister kokybiškai užmigdė vaikus. Turint omeny, kad A nemiega, jei groja lieva muzika, tai yra geras įvertinimas, o ir man pačiam jie patiko. Nusiuntęs mamą pažiūrėti į Sepulturą, pats klausiausi jų iš parkingo. Klausėsi labai gerai, pabaigoje netgi mane leido užmest akį į juos. Aiškiai girdėjosi, kad Sepultura išleido naują albumą, kuriame, pasirodo, visai neblogas rokelis, o seni gabalai, žinoma, veža, o ir nustebinti klausytojus jie moka, grodami visokias vasariškas daineles.

Po Sepulturos išvažiavome miegot, tai paskutinių grupių nematėm. Kitą dieną dar vos vos kilstelėjome žemės ūkį, pasimaudėm ežere, ir šiaip ne taip grįžom į Vilnių. Iki dabar prisiruošiau parašyti apie tai čia, o dar reikia išsimušti nuotraukas iš visų ten mus fotografavusių…

Parkavimo vietos ir automobiliai – blogis

Paskaičiau vakar Ežiuką ir buržujų apie automobilius mieste ir jų parkavimo problemas. Išėjau tada pasivaikščioti ir nusipirkti žurnalo su savo išsižiojusio nuotrauka. Eidamas galvojau apie tai, ką perskaičiau.

Apie ką pamąstyti buvo – pats jau trečius metus kasdien važinėju automobiliu, nes tiesiog tingiu vaikščioti ar persėsti ant dviračio. Visuomeninio transporto alternatyva net nesvarstoma… Po kokio pusmečio džiaugsmą dėl įsigytos mašinos pakeitė susinervinimas ieškant, kur parkuotis tiek kieme prie  namų, tiek atvykus pas ką nors į svečius, tiek miesto centre. Be to, yra ir kitų nemalonių smulkmenų, kaip kad negalėjimas išgerti alaus vakare, nes teks sėsti už vairo, pinigų kišimas į seno automobilio remontą ir pan. Taigi, džiaugsmo ir taip nedaug.

Bet čia ne apie tai. Aš bandau parašyti apie parkavimo vietas kiemuose ir kiek jų reikia. Atsakymą rasti paprasta – važinėdamas autobusu, troleibusu, dviračiu ar vaikščiodamas pėsčiomis, aš vis tiek norėčiau turėti automobilį. Kodėl? Nes į kaimą, prie jūros, pažiūrėti kultūrinių atrakcijų keliasdešimt km už miesto ir visur kitur autobusu neprivažinėsi. Jei automobilis šeimai vis tiek reikalingas, vadinasi, jam laikyti reikia vietos. Iš to galima daryti išvadą, kad jokiu būdu negalima mažinti minimalaus automobilių parkavimo vietų prie naujų namų skaičiaus. Tai va tokia mano, Vilniaus gyventojo, nuomonė.

Teisingai išsprendžiau testą

Internete rastas testukas Koks mokslininkas esate jūs?” buvo išspręstas kaip ir teisingai :-)

О, да вы – химик.
image Вы постоянно проверяете себя на прочность. А заодно и окружающий мир. В конце концов, вся жизнь – это такой большой эксперимент, а уж вы-то экспериментатор от бога. На кухне вы можете творить чудеса, если конечно снизойдете до такой банальности, как кухня. Вы прожженый циник и неприкрытый романтик одновременно. И черт его знает, как вам удается это сочетать.
Пройти тест

Nors ir daug raidžių, rekomenduoju – yra prikolnų klausimų su prikolnais atsakymais. Savaime aišku, pageidautinas pasigyrimas komentaruose arba asmeniškai.

Blogatonas 2009

Perimu bėgimą iš Mano Erdvės internete, bet įtariu, kad tai atšaka…

REDAGUOTA: pasirodo, tikrai buvo atšaka, iš tikrųjų imu iš Žavintos, toliau perduodu Aivarui, o medwezys tada pats ieško, kur pabaiga.

Kai buvo pirmą kartą, pasirodė, kad tai įdomus reikalas, bet dar nerašiau blogo. Šį kartą bandau prisijungti. Nieko įdomaus neskaitau (nežinau.lt ir pan. nesiskaito, ne?):

www.stent.lt – draugų kompanijos blogas, skaitomas privaloma tvarka. Ypač žaidimas Kur tai yra?, kuriame netgi vis dar pirmauju, spėju, neilgam.

Zaulios Nuotrupos – irgi sena chebrantė, išprotėjusios mokslininkės dienoraštis.

Neseniai užsiprenumeravau Evaldo Utyros blogą, duoda neigiamos informacijos apie Vilnių. Skaitomas kaip atsvara Ežiuko Viniuje optimizmui :-)

Kadangi skaitau žurnalą “Verslo klasė”, tai paėmiau ir jo redaktoriaus blogą. Netgi tikiuosi, kad jo pastabos apie teksto rašymą kada nors pravers darbe arba asmeniniame gyvenime.

Iš tų, kurių neprenumeruoju, bet pavartau, patinka Malibas ir Common Sense. Daug įdomių blogų yra labai retai rašomi, arba pakankamai populiarūs, kad jų nereikėtų minėti pagal taisykles.

UNESCO pasaulio paveldas: Struvės lankas

Savaitgalį buvo aplankytas vienas iš paveldo objektų šalia Vilniaus: Struvės geodezinio lanko punktas Meškonyse, Vilniaus rajone. Į šitą reikalą yra rodyklė ant kelio į Molėtus, netoli nuo Europos centro. Buvo debesuota ir lijo, dėl to prieš aplankant Sehenswürdigkeite teko pasivažinėt aplink.

Taip pat pūtė stiprus vėjas, bet IM ir jos triušis buvo šiltai apsirengę ir gerai pasiruošę turizmui. Pirmiausia teko lipti į kalną, o ten jau buvo galima pasislėpti už UNESCO pasaulio paveldo ženklo:

Struvės geodezinis lankas buvo skirtas matuoti dienovidiniui trianguliacijos būdu. Tam buvo pastatomi geodeziniai punktai, kurie vienas su kitu kažkokiu būdu susisiekdavo ir pagal išmatuotus kampus toliau galėdavo viską išskaičiuoti. Dabar šitas pasaulio kultūros paveldas atrodo taip:

Kaip matote, specialiai lankyti nėra ko, bet važiuojant pro šalį galima užsukti. Vaizdas nuo kalno tikrai gražus, toli matosi:

Flogistono teorijos seminaras

Šeštadienį buvau knygyne. Ten už akių užkliuvo knyga “Mendelejevo sapnas” (autorius Paul Strathern, jei kam įdomu). Nusprendžiau pavartyti, galvodamas, kad bus kas nors itin juokingo, taigi gulėjo netoli Da Vinčio kodo ir panašių skaitalų… Visgi tos kelios atsitiktinai paskaitytos pastraipos užkabino, nusipirkau šią knygą ir jau perskaičiau.

“Mendelejevo sapne” įdomiai ir užkabinančiai pateikiama chemijos istorija nuo seniausių laikų iki Periodinės elementų lentelės sugalvojimo (kurią, kaip žinia, susapnavo Mendelejevas). Pradedama nuo graikų filosofų ir senovės Egipto, toliau išsamiai apžvelgiamos nesėkmingos alchemikų paieškos, aptariamos įdomiausios su chemija susijusios asmenybės, įvairiais laikais vyravusios teorijos ir reikšmingi eksperimentai. Pasirodo, Viduramžių ir Renesanso laikų mokslininkai (Paracelsas, Džordanas Brunas, Fransis Beconas, Dekartas ir kt.) buvo labai įdomūs žmonės, kaip ir žymūs vėlesnių laikų chemikai – Lavuazjė (kurį nukirsdinus buvo pasakyta kažkas panašaus į “Prireikė tik vienos akimirkos, kad būtų nukirsta galva, kuriai lygios neatsiras dar kelis šimtus metų”), Daltonas, Mendelejevas ir kiti.

Beje, kaip rašoma knygoje, visi žymiausi mokslininkai bent jau išoriškai laikėsi tų laikų teorijų, kurios šiuolaikinio mokslo požiūriu yra tiesiog nesąmonės: alchemijos laikais visi atradimai buvo padaryti ieškant būdo viską paversti auksu, Lavuazjė masės tvermės dėsnį atrado bandydamas patvirtinti flogistono teoriją ir išskirti šią puikią medžiagą ir t.t. Tai man priminė kiekvieno šiuolaikinio mokslinio straipsnio pradžią apie tai, kaip jame aprašomi tyrimai padės rasti efektyvius vaistus nuo vėžio ar šiaip išrasti nemirtingumą :-) Kitas svarbus dalykas – mes visi žinome aukščiau paminėtas mokslininkų pavardes, bet juk šie žymūs žmonės rėmėsi anksčiau gautais rezultatais ir tiesiog juos papildė iki pilnos teorijos. Knygoje kai kurie svarbūs neišgarsėjusių mokslininkų darbai aprašomi paminint, kokią įtaką jie turėjo garsiems atradimams.

Na, o paskutinis įspūdis yra susijęs su šiuolaikine biologija. “Mendelejevo sapne” rašoma, kad XVIII amžiuje chemijoje buvo visiškas chaosas ir dėl to chemikai negalėdavo susišnekėti tarpusavyje. Pavyzdžiui, egzistavo bent keli deguonies ar gyvsidabrio pavadinimai… Šioje srityje labai naudingą darbą padarė švedas Bercelijus, kuris sugalvojo iki dabar naudojamą cheminių junginių pavadinimų ir jų sutrumpinimų sudarymo tvarką. Kaip būtų gerai, jei toks bičas atsirastų tarp šiuolaikinių biologų ir išgelbėtų pasaulį nuo visų ten MAP kinazių kinazių kinazių… Labai padėtų biologijai tapti tikru mokslu ;-)

Apie visa tai ir dar daugiau Paulo Stratherno knygoje “Mendelejevo sapnas”, knygynuose kainuoja ~25 Lt, internete mačiau pigiau. Ypač rekomenduojama fizikams, chemikams, biologams, ant namiškių reikės patestuoti, ar tinka ir kitiems.

Du

Savaitgalį šiokį tokį įspūdį paliko du dalykai, susiję su abejais rinkimais.

Pirmas – šiais metais Eurovizijoje taškų skaičiavimas buvo totalus pravalas. Nieko blogo nesakau apie nugalėjusią dainą, bet būtų daug įdomiau žiūrėti visą tą reikalą, jei būtų bent iki balsavimo vidurio išsilaikiusi kokia nors intriga… Deja, kai tiek daug šalių balsuoja, tikriausiai neįmanoma, kad nugalėtojas būtų nežinomas iki pačios pabaigos.

Antras įspūdis labai neigiamas. Sekmadienį apie 21 valandą, vos valandai praėjus nuo rinkimų pabaigos ir dar nepasirodžius jokiems rezultatams, LRT eteryje žurnalistė[1] sveikina Dalią Grybauskaitę su pergale… Pagalvojau, kad mūsų šalis niekuo ne geresnė už Baltarusiją :-( Jei kažkurio kandidato pergalė ir buvo ganėtinai akivaizdi prieš prasidedant rinkimams pažiūrėjus į reitingus, manau, demokratiškoje šalyje būtų korektiška sulaukti bent trupučio rezultatų, prieš skelbiant asmenį prezidentu…

O dabar einu toliau klausyti grupių iš M raidės: buvo Megadeth, Manowar, o dabar Motorhead.

[1] jei teisingai identifikavau ir prisimenu, Rita Miliūtė (red. past.)

Profesinis humoras

Keletas reklaminių klipų su molekulinių biologų profesiniu humoru…

The PCR Song:

Kitas tų pačių reklaminis klipukas:

O jei paspaudinėsite ant gretimų video, tai ten yra ir dar visokių panašių juokingų.

Du popsovo metalo koncertai per atostogas

Velykų proga išėjau atostogaut – jau buvo laikas… Per atostogas turėjau mokytis, bet nelabai gavosi… Užtat aplankiau du koncertus, kuriuose pajutau, kad darausi 3 tipo koncertų lankytojas (oldskūlas): man reikėtų 14 alaus prieš koncertą ir norisi rėkti „pagrokit ką nors iš senų gabalų“ :-)

Pirmasis koncertas – Apocalyptica Utenos Ledo rūmuose Vilniuje. Palikom kinderius bobutei ir pasidarėm šeimyninę pramogą, kadangi namuose buvo dar nemačiusių šitos grupės. Nuo tada, kai aš mačiau, praėjo jau 4 metai, tai antrą kartą atrodė ne taip įspūdinga, kaip pirmą, bet visgi faina… Labai nudžiugino tai, kad grojo daug senų Metallicos gabalų, buvo galima pamojuot plaukais. Kaip ir tikėjomės, vokalistas pasirodė visiškai ne į temą, tai gerai, kad tik tris dainas dainavo. Tas Leningrado kaubojus visai nieko tiktų kokiose Roko naktyse ar kitame alkoholiniame festivalyje dainuodamas su panašaus lygio grupe, o čia akis badė skirtumas tarp puikiai grojančių violončelininkų ir vidutiniškai dainuojančio baikerio.

Antrasis koncertas – buvęs Iron Maiden vokalistas Blaze Bayley Forum palace. Jį apšildė dvi nuobodokos grupės. Pirmiems pasirodžiusiems lietuviams Kielwater užtektų priversti būgnininką groti greičiau, ir jie taptų labai maloniai ir energingai skambančia metalo grupe. Bet po jų grojusiems italams Motherstone situaciją truputį gelbėjo negausiai apsirengusi mergina vokalistė, bet šiaip buvo labai nuobodu. Jei mergina būtų mažiau apsirengusi, gal būtų buvę įdomiau :-) Tokias apšildančias grupes žmonės matyt specialiai vežiojasi tam, kad patys geriau atrodytų – po italų Blaze Bayley pasirodė neblogai. Grojo daug Maidenų, o ir jo paties kūryba pakankamai įdomi. Blaze labai stengėsi priversti publiką tūsintis, šnekėdamas įvairias Iron Maiden stiliaus kalbas bei tuo pačiu stiliumi bėgiodamas po sceną, tik kad tos publikos buvo nedaug susirinkę: jei iš viršaus atrodė, kad žmonių šiek tiek yra, nulipus į apačią matėsi, kad salė tuščia, stovint trečioje eilėje nieko nebebuvo už nugarų. Gaila, visai neblogas koncertas buvo – svarbiausia, pigus (lyginant su kitais šiuolaikiniais metalo koncertais).

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos