Kadangi prie konspiracinio ežero buvo labai daug uodų, vasariniame susitikime su grupiokais alaus gėrimas dideliais kiekiais per naktį buvo iškeistas į dieninę išvyką į Neries regioninį parką. Iš daugelio ten paruoštų trasų ekskursijai buvo pasirinktas Karmazinų pažintinis takas. Dūkštos pažintinis takas pasirodė per daug sportiškas – reikia daug lipti į kalną ir nuo skardžio, o Ąžuolyno pažintinis takas yra per arti kelio ir turbūt dėl to turi per daug lankytojų.
Manau, kad ekskursija pavyko, nes pasirinkta trasa yra nuostabiai tinkama lengviems pasivaikščiojimams ir papiknikavimams.
Visame kelyje buvo prasišėlę euroskeptikai: kiekviename stende buvo išpjaustytas angliškas tekstas ir Europos Sąjungos vėliava.
Dar buvo paukščių stebėjimo ir kitokio žiūronų panaudojimo:
Matėm vabalą ir IM jo nesumindė:
Nu ir visaip kitaip pasivaikščiojome, pavalgėme aviečių, papiknikavome, paganėme miške vaikus ir paskui pamigdėme juos pievoje. Gaila, kad tik aš vienas iš grupiokų su jaunąja karta buvau, tikiuosi, kad kitą kartą prisijungs ir kiti. Žinoma, vakare ir jau be vaikų tūsas buvo pratęstas kabake Alaus namai. Man pasirodė, kad tai labai teigiamai konceptuolus reikalas, nes be alaus ir užkandos prie jo daugiau nieko neturėjo.
Jei kam įdomu, daugiau nuotraukų čia.
Вы постоянно проверяете себя на прочность. А заодно и окружающий мир. В конце концов, вся жизнь – это такой большой эксперимент, а уж вы-то экспериментатор от бога. На кухне вы можете творить чудеса, если конечно снизойдете до такой банальности, как кухня. Вы прожженый циник и неприкрытый романтик одновременно. И черт его знает, как вам удается это сочетать.
