Bijau chemijos

Šeštadienį buvau knygyne. Ten už akių užkliuvo knyga “Mendelejevo sapnas” (autorius Paul Strathern, jei kam įdomu). Nusprendžiau pavartyti, galvodamas, kad bus kas nors itin juokingo, taigi gulėjo netoli Da Vinčio kodo ir panašių skaitalų… Visgi tos kelios atsitiktinai paskaitytos pastraipos užkabino, nusipirkau šią knygą ir jau perskaičiau.

“Mendelejevo sapne” įdomiai ir užkabinančiai pateikiama chemijos istorija nuo seniausių laikų iki Periodinės elementų lentelės sugalvojimo (kurią, kaip žinia, susapnavo Mendelejevas). Pradedama nuo graikų filosofų ir senovės Egipto, toliau išsamiai apžvelgiamos nesėkmingos alchemikų paieškos, aptariamos įdomiausios su chemija susijusios asmenybės, įvairiais laikais vyravusios teorijos ir reikšmingi eksperimentai. Pasirodo, Viduramžių ir Renesanso laikų mokslininkai (Paracelsas, Džordanas Brunas, Fransis Beconas, Dekartas ir kt.) buvo labai įdomūs žmonės, kaip ir žymūs vėlesnių laikų chemikai – Lavuazjė (kurį nukirsdinus buvo pasakyta kažkas panašaus į “Prireikė tik vienos akimirkos, kad būtų nukirsta galva, kuriai lygios neatsiras dar kelis šimtus metų”), Daltonas, Mendelejevas ir kiti.

Beje, kaip rašoma knygoje, visi žymiausi mokslininkai bent jau išoriškai laikėsi tų laikų teorijų, kurios šiuolaikinio mokslo požiūriu yra tiesiog nesąmonės: alchemijos laikais visi atradimai buvo padaryti ieškant būdo viską paversti auksu, Lavuazjė masės tvermės dėsnį atrado bandydamas patvirtinti flogistono teoriją ir išskirti šią puikią medžiagą ir t.t. Tai man priminė kiekvieno šiuolaikinio mokslinio straipsnio pradžią apie tai, kaip jame aprašomi tyrimai padės rasti efektyvius vaistus nuo vėžio ar šiaip išrasti nemirtingumą :-) Kitas svarbus dalykas – mes visi žinome aukščiau paminėtas mokslininkų pavardes, bet juk šie žymūs žmonės rėmėsi anksčiau gautais rezultatais ir tiesiog juos papildė iki pilnos teorijos. Knygoje kai kurie svarbūs neišgarsėjusių mokslininkų darbai aprašomi paminint, kokią įtaką jie turėjo garsiems atradimams.

Na, o paskutinis įspūdis yra susijęs su šiuolaikine biologija. “Mendelejevo sapne” rašoma, kad XVIII amžiuje chemijoje buvo visiškas chaosas ir dėl to chemikai negalėdavo susišnekėti tarpusavyje. Pavyzdžiui, egzistavo bent keli deguonies ar gyvsidabrio pavadinimai… Šioje srityje labai naudingą darbą padarė švedas Bercelijus, kuris sugalvojo iki dabar naudojamą cheminių junginių pavadinimų ir jų sutrumpinimų sudarymo tvarką. Kaip būtų gerai, jei toks bičas atsirastų tarp šiuolaikinių biologų ir išgelbėtų pasaulį nuo visų ten MAP kinazių kinazių kinazių… Labai padėtų biologijai tapti tikru mokslu ;-)

Apie visa tai ir dar daugiau Paulo Stratherno knygoje “Mendelejevo sapnas”, knygynuose kainuoja ~25 Lt, internete mačiau pigiau. Ypač rekomenduojama fizikams, chemikams, biologams, ant namiškių reikės patestuoti, ar tinka ir kitiems.