Skip to content

Vertėjų cheminis išsilavinimas?

Antradienis, kovo 1, 2011

Vasario mėnesį mane iš blogosios pusės nustebino dvi vertimo klaidos intelektualiuose, netgi sakyčiau, rašančiuose mokslinėmis temomis, žurnaluose.

Visų pirma, lietuviškame National Geografic, garsėjančiame labai gerais vertimais, nuotraukos aprašyme buvo parašyta, kaip iš druskos (natrio chlorido) yra išskiriamas chlorinas. Angliškai chlorine – lietuviškai chloras. Na, tarkim, pasitaiko.

Tačiau klaida to paties mėnesio Iliustruotame moksle jau trenkė į galvą rimtai. Antra klaida iš chemijos per mėnesį? Na, prieš kelis metus šis žurnalas garsėjo itin prastais vertimais, bet po to labai pasitaisė. Bet rašydami apie kraujo grupes, vertėjai ląstelės membranoje atrado anglies hidrato. Skaičiau vėlai vakare, tai nesupratau bajerio, pradėjau galvoti įvairius dalykus, ko ten mokslininkai galėjo rasti, ir kaip galėtų atrodyti anglies hidrato molekulė. Toliau skaitant viskas paaiškėjo. Taigi kraujo grupės skiriasi tuo, kad prie membraninio baltymo prijungiamos skirtingos angliavandenių molekulės, o angliavandenis (arba cukrus) kitomis kalbomis skamba labai panašiai į anglies hidratą (angliškai carbohydrate, vokiškai Kohlenhydrate, daniškai Kulhydrat). Tai jau jo… Susinervinau ir nuėjau miegot.

Kitą dieną pradėjau apie šituos dalykus galvoti:

  1. Galbūt aš pastebiu klaidas iš chemijos ir biochemijos dėl to, kad esu išsilavinęs šioje srityje, o straipsniuose apie fiziką, astronomiją ir kitus dalykus tokių klaidų nematau?
  2. O gal chemija yra nuskriaustas mokslas, niekas net nebando jo pramokti ir dėl to vertimuose pasitaiko daugiau klaidų?
  3. Tai gal tada reikia visuomenę kaip nors šviesti ir lavinti, pavyzdžiui, atidarant blogą, kuriame būtų rašoma apie chemiją?

O su chemija susijusių įdomybių internete daug. Pavyzdžiui, buvo plačiai aprašytas atvejis, kai “rado” bakterijas, kurios naudoja arseną DNR karkase vietoj fosforo. Ši tema labai susijusi su chemija – arsenatai nestabilūs vandenyje ir tuo skiriasi nuo fosfatų. Šokiruoti anglakalbiai chemikai savo bloguose paanalizavo straipsnį išsamiau ir rado jame klaidų. Deja, informacija apie netikslumus lietuviakalbio interneto nepasiekė – sausio Iliustruotojo mokslo redaktoriaus skiltis, tikėtina, būtų buvusi kitokia :-)

Internete gausu ir kitų įdomybių, susijusių su chemija. Pavyzdžiui, pasinaudodami žaidimų kompiuterių dalimis, žmonės padarė aparatą, skirtą ekrane vartyti baltymų molekulėms:

Taigi. Bet tada pagalvojau, kad aš vienas tikrai nesugebėčiau rasti ir aprašyti pakankamai įdomybių apie chemiją, ir kad reikia bendraautorių, o jų rasti sunku, ir nuėjau miegot. Na, bet jei kas nors norėtumėte ir galėtumėte rašyti blogą apie chemiją (plačiausia įmanoma šio žodžio prasme), tai nesislėpkite ;-)

Filed in moxlas, skaitalas | | Comments (7)

Metalas ir klavišiniai instrumentai koncerte

Pirmadienis, sausio 31, 2011

Penktadienį Vilniuje vyko koncertas Trejos Šešerios, kuriame koncertavo visokio keisto metalo grupės. Senokai buvau panašiame renginyje, tai nusprendžiau nueiti pasikultūrinti. Nenustebau, kai sutikti pažįstami paklausė “Ką tu čia veiki?” :-)

Taigi. Pirmąją grupę sėkmingai praleidau pavėluodamas. Antrieji – latviai Frailty. Kai girdėjau per radiją, tai buvo kažkaip nelabai, bet gyvai patiko, nors ir doomas. Pagrindinės žvaigždės buvo anglai Fen. Galvojau, kad reikia nusipirkt kompaktą, tai gal kada ir nusipirksiu, tikrai žavinga muzika: gražus švelnus rokas įsiterpia į tokio, sakyčiau, piktoko metalo kūrinius. Visiems rekomenduoju.

Vienas iš įspūdingų momentų buvo jau seniai negirdėti nesuvaidinti pakartojimai – kai publika tikrai norėjo išgirsti dar, o muzikantai laužėsi: “Ėėė jūs norite dar? Bet mūsų visi kūriniai po 10 minučių, jau vėlus vakaras, ar jūs tikrai iškentėsite dar 10 minučių?” Šioje vietoje, deja, matėsi daug išeidinėjančios publikos, žmonės aiškiai bandė spėti į paskutinius viešojo transporto reisus…

Bet aš ne apie tai. Klausantis metalo man visada iškyla tas pats klausimas: o kam ten reikalingi klavišiniai instrumentai? Nu, pastato ant scenos sintezatorių, prie jo graži mergaitė arba gražus berniukas, matosi, kad groja, bet nieko nesigirdi… O jei fone tyliai girdisi, tai panašu, kad nedarytų jokios įtakos bendram skambesiui net jei būtų garsiau… Gal kas galite atskleisti šį faktą?

Filed in muzika, renginiai | | Comments (3)

Nemesk takelio dėl kelio

Antradienis, rugpjūčio 31, 2010

Šeštadienį ryte pasiskaitėm apie tai, kad šių metų Mėnuo Juodaragis yra labai artimas gamtai, t.y. vyksta už 3 kilometrų nuo automobilių parkavimo vietos, palapinės statomos šabakštyne nepatogiai, o dar orų prognozė žadėjo lietų… Kadangi komforto ten žadama nebuvo, tai labai pasidžiaugėme, kad šiemet nevažiavom. O ta proga, kad savaitgalis, nusprendėme pakeliauti po Vilniaus apylinkes. Į Dieveniškes, kur turėtų būti įdomu, nenuvykome dėl pamiršto asmens dokumento, bet apžiūrėjome sugriuvusį Merkinės (Pavlovo) dvarą. Įdomi vieta, rekomenduojama važinėjant ten pakeliui užsukti, o lietus tik padidina visų tų griuvėsių įspūdingumą.

Sekmadienį Rūtaisa pasiūlė, kad reikia pažiūrėti į Skališkių uolą prie Raudondvario, už Nemenčinės. Sėkmingai nuvažiavome į priekį, nors tik pasukus nuo pagrindinio kelio, įvyko aukščiau pateiktame linke minimas persikėlimas į kitus laikus: keliukai siauri, duobėti, žmonės kažkur dingę. Už Raudondvario per mišką nuvažiavome į Liucionis, kurie yra visiškas senas kaimas, nors visai šalia Vilniaus. Ten šiaip taip radome kur palikti mašiną, ir išėjome žiūrėti uolos. Prie uolos radome Marijos kultą, visokių žvakučių ir paveiksliukų, ir nusprendėme paeiti šiek tiek toliau palei Nerį, nu tipo ten gražu :-) O atgal grįžti turėjo būti geras kelias ne per dilgėlynus.

Perlipę ir persikėlę vaikus per kelias užvartas, aišku, nenorėjome pasukti atgal, ir toliau žygiavome. Pietus buvom pamiršę pavalgyti, maisto ir vandens nepasiėmėm, nes išėjom trumpam. Kai pradėjome galvoti apie apsisukimą, sutikome vietinių tuteišių pensininkų, kurie pasakė, tai jo, žinoma, ten yra toliau stovyklavietė ir kelias į kaimą irgi yra ten viršuje. Truputį paėję radom stovyklavietę ir kelią, kylantį į kalną. Deja, tik užlipus ant kalno jis pasibaigė, ir teko grįžti į paupį, o šioje vietoje batareikos visai pasibaigė ir organizmas piktokai priminė, kad reikia valgyti pietus.

Pažingsianvę dar kokį kilometrą palei Nerį, radome kitą keliuką, ir pradėjome eiti juo. Už kelių šimtų metrų teko apsigalvot, nes kelias ėjo visiškai į priešingą pusę, nei mūsų palikta mašina. Šioje vietoje teko pripažinti, kad geriau grįžti tuo pačiu keliu, nebandant galimybės klaidžioti Lietuvoje ilgiau nei tris dienas. Patraukėm link upės ir tada per visus dilgėlynus ir užvartas atgal, nešdami kinderius. Paupy sutikom tuos pačius pensininkus, kurie dabar jau sakė, a, nu jo, Liuciany, nu, yra kelias, aš tai žinau, bet jūs jo nerasit. Sėkmingai grįžome atgal, susėdome į mašiną ir parvažiavome namo. Didžiai džiaugiamės išsibuškraftinę asmeninį šiknaragį.

O jūs, kolegos, galite komentaruose arba gyvai paduoti įspūdžių iš to tikrojo Šiknaragio. Ar labai baisu buvo?

Filed in turizmas | | Comments (0)

Nešantys audrą užsieniečiai ir lietuviai

Antradienis, vasario 9, 2010

Praėjusią savaitę po ilgos pertraukos apsilankiau net dviejuose metalo koncertuose.

U.D.O. – Accept vokalistas, jau truputį matytas kažkada Metalmanijoje, tada pusvalandžio su trupučiu neužteko. Vilniuje jis grojo daugiau nei 2 valandas. Kadangi prieš kelis metus namuose grodavo vien tik Accept ir U.D.O., tai buvo privaloma ir visai malonu prisiminti tuos laikus. Nuskambėjo visi žymiausi Accept kūriniai: vos pagalvojus, kad galėtų pagroti I’m a Rebel, jis ir buvo sugrotas, tas pats ir su Fast as a Shark ir kitais. Pačioje pabaigoje buvo ir viena man iki šiol negirdėta Accept daina, vadinasi, teks lopyti išsilavinimo spragas ir išsamiai susipažinti su šios puikios grupės kūryba.

Kadangi U.D.O. koncertas patiko, savaitgalį buvo pajamtas renginukas “Nešantys audrą” su Aistvara, Thundertale ir Soul Stealer. Vėlavo kaip tikras metalo koncertas :-) Aistvara iš pirmo žvilgsnio pasirodė tiesiog Žalvarinio klonas, bet paskui visai patiko. Mergaitės gražiai dainavo, nors ir matėsi, kad labai jaudinasi, berniukai gražiai grojo, ateityje viskas turėtų būti dar geriau. Nors…

Metalo grupes galima suskirstyti į dvi kategorijas: vienos progresuoja, o kitos regresuoja. Thundertale ir Soul Stealer paskutinį kartą buvau matęs prieš daugiau nei 4 metus, 2005aisiais. Tada abi buvo pradedančios ir labai perspektyvios heavy metal grupės. Thundertale grojo gerą powerį ir patiko labiau už Soul Stealer, kurių muzika pasirodė kažkokia chaotiška ir gana nuobodi. Per pastaruosius kelis metus grupės išleido albumų, spėjo pasirodyti telike, daug koncertavo ir visaip kitaip darė karjerą, todėl buvo smalsu pamatyti, kas iš to išėjo.

Pirmieji pasirodė Soul Stealer. Skambėjo labai maloniai, Rūtaisa netgi už kelis gabalus atleido Jeronimui Miliui undergroundo išdavimą ir vaidenimąsi žydruosiuose ekranuose. Jų pasirodymą baigėme apsilankymu Ledo tako kioskelyje ir kompakto įsigijimu, kuris vėliau puikiai susiklausė namuose. Tikimės, kad ir dar kartą susiklausys. O Thundertale… Nors grupė tapo visokia idėjine patriotine, deja, nauji jų kūriniai nevežė. Maloniai skambėjo tik tos senos pirmojo albumo dainos. Gaila, bet panašu, kad Lietuva prarado tokią perspektyvią powerio komandą…

Bendras rezultatas: pagal patinkamumą šios dvi grupės susikeitė vietomis, o į koncertus Mulen Ruže reikėtų eiti gal dažniau, ar ką? Beje, jų puikus tekstinis tinklapis, man patinka, greitai kraunasi ir labai idėjiška, kaip šiems laikams.

Iliustracija: vienas iš tų senų gerų Thundertale gabalų:

Iliustracija 2: Soul Stealer groja akustiškai per radiją:

Filed in muzika, renginiai | | Comments (2)

Vestuvės: kaip reikia daryti

Penktadienis, rugsėjo 18, 2009

Aną savaitgalį buvom liudininkai draugų vestuvėse. Šiek tiek nedaug teko prisidėt ir prie organizavimo. Tūsas buvo geras, bet kažkodėl vėlai vakare, baigiantis oficialiajai šventės daliai, jaunieji mums sakė “ačiū, kad padėjote mums visa tai ištverti”. Mes patys po savų vestuvių jau žinome, ką reikia daryti, norint išvengti įvairių organizacinių ir kitų nesklandumų, tuo pačiu sutaupant krūvą pinigų. Akivaizdu, kad reikia šia informacija pasidalinti su kitais.

Taigi, idealių vestuvių sąmata tokia:

  • 20 Lt – santuokos liudijimo išdavimas zagse pagal neiškilmingą ceremoniją.
  • 10 Lt – transportas. Išeina 4 talonėliai po 2,5 Lt jauniesiems ir liudininkams, bet automobiliu važiuoti būtų pigiau – jūsų teisė rinktis.
  • 20 Lt – 4 alaus kabake netoli zagso, irgi jauniesiems ir liudininkams. Dabar alus gali būti pabrangęs, tai reikėtų turėti šiek tiek litų papildomai.

Iš viso 50-60 Lt. Rezultatas tas pats – duos santuokos liudijimą ir anketose prie šeimyninės padėties reikės rašyti “vedęs/ištekėjusi”. Problemų sumažėja gerokai, nes tėvai, kurie nori didelio, brangaus ir iškilmingo tūso, apie viską sužino tik po fakto. Tuo pačiu, žinoma, susidaro ir nedidelė problema, kad giminės gali būti kurį laiką nepatenkinti, bet juk jie vis tiek nieko negali pakeisti…

Filed in renginiai | | Comments (9)

Kiek žinai senų roko grupių?

Pirmadienis, rugpjūčio 24, 2009

Žinojau tokią grupę Free. Iš pažiūrėtų klipų patiko šitas, bet ten netoli yra ir kitų gerų. Čia dainuoja tas pats bičas, kuris dabar visas žilas koncertuoja su grupės Queen likučiais – Paul Rodgers.

Tiesa, viskas prasidėjo nuo Bruce Dickinson atliekamos “All the Young Dudes”, jei kam įdomu :-) O jei pasinešimas ant senoviško roko tęsis, tai gal bus ir dar panašių postų.

Filed in muzika | | Comments (0)

Asmens tapatybės kortelė mažiau nei šešiais žingsniais

Trečiadienis, rugpjūčio 5, 2009

Adis ir pats sako, kad jo instrukcija apie paso darymą paseno. Dabar ten viskas paprasčiau – buvau šią savaitę, užsisakiau asmens tapatybės kortelę, sakė, iki rugsėjo pradžios padarys.

Taigi, paskaičiau patarimus ir dar kažkokią informaciją internete, netgi nusifotografavau ir nusprendžiau, kad kadangi mano pasas baigia galioti, o naujo dokumento man reikia greitai, tai telefonu nesiregistruosiu. Nuvažiavau iki Naugarduko 100, automobilį priparkuoti ten yra pakankamai vietos.

Tik įėjus pro duris, žmonių skaičius gąsdino. Pasiėmiau numeriuką ir šalia iš karto sumokėjau už kortelės gaminimą. Migracijos tarnyboje mokėti už dokumentus galima tik banko kortele, tokiu atveju neimamas joks komisinis mokestis ir šiaip yra paprasčiau. Norint atsiskaityti grynais, tenka atstovėti papildomą eilę šalia esančiame banke, arba mokėti iš anksto kitur – tam reikia susirasti mokesčių dydį, įmokų kodus ir pan.

Eilėje prasėdėjau beveik valandą, kadangi buvau pasiėmęs skaitalo, tai laikas neprailgo. Jokio prašymo pildyti nereikėjo. Nuotrauką galima turėti savo, galima nemokamai nusifotografuoti gudriais ten pastatytais aparatais, kurie dar ir paima pirštų antspaudus, ir pasirašyti reikia ant jų ekraniuko. Viskas įskaičiuota į kainą :-) Paskui tiesiog padavė užpildytą prašymą, ant kurio pasirašiau, ir tada liepė laukti, kol pagamins kortelę. Pagaminimo faktą galima tikrinti internete.

Tiesa, darant pasą reikalavimai gali šiek tiek skirtis. Kadangi aš nesiruošiu niekur keliauti, tai paso darymas buvo atidėtas kitam kartui.

Filed in sunkus_gyvenimas | | Comments (4)

Karmazinų pažintinis takas

Penktadienis, liepos 31, 2009

Kadangi prie konspiracinio ežero buvo labai daug uodų, vasariniame susitikime su grupiokais alaus gėrimas dideliais kiekiais per naktį buvo iškeistas į dieninę išvyką į Neries regioninį parką. Iš daugelio ten paruoštų trasų ekskursijai buvo pasirinktas Karmazinų pažintinis takas. Dūkštos pažintinis takas pasirodė per daug sportiškas – reikia daug lipti į kalną ir nuo skardžio, o Ąžuolyno pažintinis takas yra per arti kelio ir turbūt dėl to turi per daug lankytojų.

Manau, kad ekskursija pavyko, nes pasirinkta trasa yra nuostabiai tinkama lengviems pasivaikščiojimams ir papiknikavimams.

Visame kelyje buvo prasišėlę euroskeptikai: kiekviename stende buvo išpjaustytas angliškas tekstas ir Europos Sąjungos vėliava.

Dar buvo paukščių stebėjimo ir kitokio žiūronų panaudojimo:

Matėm vabalą ir IM jo nesumindė:

Nu ir visaip kitaip pasivaikščiojome, pavalgėme aviečių, papiknikavome, paganėme miške vaikus ir paskui pamigdėme juos pievoje. Gaila, kad tik aš vienas iš grupiokų su jaunąja karta buvau, tikiuosi, kad kitą kartą prisijungs ir kiti. Žinoma, vakare ir jau be vaikų tūsas buvo pratęstas kabake Alaus namai. Man pasirodė, kad tai labai teigiamai konceptuolus reikalas, nes be alaus ir užkandos prie jo daugiau nieko neturėjo.

Jei kam įdomu, daugiau nuotraukų čia.

Filed in turizmas | | Comments (3)

Satanistų festivalis’2009

Penktadienis, liepos 24, 2009

Nuo “Velnio akmens” praėjo jau savaitė, o vis neprisiruošiu parašyt savo teigiamų įspūdžių… Geras buvo festivalis.

Taigi, aną penktadienį šiaip taip įsigijome palapinę, baltus marškinius (labai svarbi aprangos detalė metalo koncerte), pasiėmėm Jurgį ir greitai greitai lėkėme į Anykščius. Nusipirkę bilietus į festivalį, nuvažiavome į Rūtaisos kaimą, kur pasistatėme palapines, pavalgėm, pasimaudėm ežere ir išskubėjome į koncertą, norėdami pažiūrėti į latvius Heaven Grey, kurie koncertavo antri. Nespėjom :-( Teks važiuoti kada nors į Latviją jų paklausyt.

Toliau penktadienį koncertavo Leprous (neužvežė) ir Bilocate (jau geriau). Už šituos man labiau patiko tarp grupių pasirodymų grojantis rokelis. Kadangi ŽAS jau buvau matęs kažkada festivalyje Ferrum Frost, vietoj jų išvežiau mergas į kaimą miegoti – žmonės sako, kad praleidau gerą pasirodymą. Neesmė, grįžęs pažiūrėjau į šiek tiek popsovus blekerius Keep Of Kalessin, kurie atrodė gražiai ir skambėjo tūsovnai. Po jų dar viena grupė, kurios norėjau paklausyt – Nahash. Gal ir nuovargis turėjo tam įtakos, bet kai Jurgis pasiūlė susidėti jį į mašiną ir važiuoti miegoti, nesipriešinau. Abi norėtos pamatyti grupės liko iki galo nepažiūrėtos.

Iš ryto giminės kaime išrašė paskaityti Anykščių rajono laikraštį “Anykšta”, kuriame buvo išsamiai pristatomas festivalis, su visais argumentais už ir prieš. Sako, kad Rūtaisa dar pašiurpino savo gimines, pasakodama apie bažnyčių griovimus ir kitą metalistams priskiriamą veiklą, kurios jie iš tikrųjų nedaro – beje, mums tai taip savotiškai pasirodė faktas, kad festivalis vyksta parke, esančiame šalia kapinių su daug kryžių… :-) Bet šiaip tai festivalis ir jo dalyviai buvo itin saugomi policijos ir visokių apsauginių, o šiaip elgėsi draugiškai.

Šeštadienio rytinis koncertas buvo iškeistas į maudymąsi ežere, o vakare gimtadienių šventimas kaime buvo iškeistas į vakarinį koncertą. Suspėjom pamatyti Dissimulation – jie grojo neblogą industrialą. Kol koncertavo Obtest (nors man ir nepatinka, bet kentėt galima) ir Azarath (jau kažkada sakiau, kad nemyliu vidutiniško defo), ganėm lakstančius ir sienom lipančius kinderius (nuotrauka Renatos Drukteinytės):

Paskui Sinister kokybiškai užmigdė vaikus. Turint omeny, kad A nemiega, jei groja lieva muzika, tai yra geras įvertinimas, o ir man pačiam jie patiko. Nusiuntęs mamą pažiūrėti į Sepulturą, pats klausiausi jų iš parkingo. Klausėsi labai gerai, pabaigoje netgi mane leido užmest akį į juos. Aiškiai girdėjosi, kad Sepultura išleido naują albumą, kuriame, pasirodo, visai neblogas rokelis, o seni gabalai, žinoma, veža, o ir nustebinti klausytojus jie moka, grodami visokias vasariškas daineles.

Po Sepulturos išvažiavome miegot, tai paskutinių grupių nematėm. Kitą dieną dar vos vos kilstelėjome žemės ūkį, pasimaudėm ežere, ir šiaip ne taip grįžom į Vilnių. Iki dabar prisiruošiau parašyti apie tai čia, o dar reikia išsimušti nuotraukas iš visų ten mus fotografavusių…

Filed in muzika, renginiai, šeima_vaikai | | Comments (2)

Parkavimo vietos ir automobiliai – blogis

Antradienis, birželio 9, 2009

Paskaičiau vakar Ežiuką ir buržujų apie automobilius mieste ir jų parkavimo problemas. Išėjau tada pasivaikščioti ir nusipirkti žurnalo su savo išsižiojusio nuotrauka. Eidamas galvojau apie tai, ką perskaičiau.

Apie ką pamąstyti buvo – pats jau trečius metus kasdien važinėju automobiliu, nes tiesiog tingiu vaikščioti ar persėsti ant dviračio. Visuomeninio transporto alternatyva net nesvarstoma… Po kokio pusmečio džiaugsmą dėl įsigytos mašinos pakeitė susinervinimas ieškant, kur parkuotis tiek kieme prie  namų, tiek atvykus pas ką nors į svečius, tiek miesto centre. Be to, yra ir kitų nemalonių smulkmenų, kaip kad negalėjimas išgerti alaus vakare, nes teks sėsti už vairo, pinigų kišimas į seno automobilio remontą ir pan. Taigi, džiaugsmo ir taip nedaug.

Bet čia ne apie tai. Aš bandau parašyti apie parkavimo vietas kiemuose ir kiek jų reikia. Atsakymą rasti paprasta – važinėdamas autobusu, troleibusu, dviračiu ar vaikščiodamas pėsčiomis, aš vis tiek norėčiau turėti automobilį. Kodėl? Nes į kaimą, prie jūros, pažiūrėti kultūrinių atrakcijų keliasdešimt km už miesto ir visur kitur autobusu neprivažinėsi. Jei automobilis šeimai vis tiek reikalingas, vadinasi, jam laikyti reikia vietos. Iš to galima daryti išvadą, kad jokiu būdu negalima mažinti minimalaus automobilių parkavimo vietų prie naujų namų skaičiaus. Tai va tokia mano, Vilniaus gyventojo, nuomonė.

Filed in sunkus_gyvenimas | | Comments (2)
Reklama:   lektuvu bilietai,   dienos akcija,   namu projektai Norite čia reklamuotis?