Nuo “Velnio akmens” praėjo jau savaitė, o vis neprisiruošiu parašyt savo teigiamų įspūdžių… Geras buvo festivalis.
Taigi, aną penktadienį šiaip taip įsigijome palapinę, baltus marškinius (labai svarbi aprangos detalė metalo koncerte), pasiėmėm Jurgį ir greitai greitai lėkėme į Anykščius. Nusipirkę bilietus į festivalį, nuvažiavome į Rūtaisos kaimą, kur pasistatėme palapines, pavalgėm, pasimaudėm ežere ir išskubėjome į koncertą, norėdami pažiūrėti į latvius Heaven Grey, kurie koncertavo antri. Nespėjom :-( Teks važiuoti kada nors į Latviją jų paklausyt.
Toliau penktadienį koncertavo Leprous (neužvežė) ir Bilocate (jau geriau). Už šituos man labiau patiko tarp grupių pasirodymų grojantis rokelis. Kadangi ŽAS jau buvau matęs kažkada festivalyje Ferrum Frost, vietoj jų išvežiau mergas į kaimą miegoti – žmonės sako, kad praleidau gerą pasirodymą. Neesmė, grįžęs pažiūrėjau į šiek tiek popsovus blekerius Keep Of Kalessin, kurie atrodė gražiai ir skambėjo tūsovnai. Po jų dar viena grupė, kurios norėjau paklausyt – Nahash. Gal ir nuovargis turėjo tam įtakos, bet kai Jurgis pasiūlė susidėti jį į mašiną ir važiuoti miegoti, nesipriešinau. Abi norėtos pamatyti grupės liko iki galo nepažiūrėtos.
Iš ryto giminės kaime išrašė paskaityti Anykščių rajono laikraštį “Anykšta”, kuriame buvo išsamiai pristatomas festivalis, su visais argumentais už ir prieš. Sako, kad Rūtaisa dar pašiurpino savo gimines, pasakodama apie bažnyčių griovimus ir kitą metalistams priskiriamą veiklą, kurios jie iš tikrųjų nedaro – beje, mums tai taip savotiškai pasirodė faktas, kad festivalis vyksta parke, esančiame šalia kapinių su daug kryžių… :-) Bet šiaip tai festivalis ir jo dalyviai buvo itin saugomi policijos ir visokių apsauginių, o šiaip elgėsi draugiškai.
Šeštadienio rytinis koncertas buvo iškeistas į maudymąsi ežere, o vakare gimtadienių šventimas kaime buvo iškeistas į vakarinį koncertą. Suspėjom pamatyti Dissimulation – jie grojo neblogą industrialą. Kol koncertavo Obtest (nors man ir nepatinka, bet kentėt galima) ir Azarath (jau kažkada sakiau, kad nemyliu vidutiniško defo), ganėm lakstančius ir sienom lipančius kinderius (nuotrauka Renatos Drukteinytės):
Paskui Sinister kokybiškai užmigdė vaikus. Turint omeny, kad A nemiega, jei groja lieva muzika, tai yra geras įvertinimas, o ir man pačiam jie patiko. Nusiuntęs mamą pažiūrėti į Sepulturą, pats klausiausi jų iš parkingo. Klausėsi labai gerai, pabaigoje netgi mane leido užmest akį į juos. Aiškiai girdėjosi, kad Sepultura išleido naują albumą, kuriame, pasirodo, visai neblogas rokelis, o seni gabalai, žinoma, veža, o ir nustebinti klausytojus jie moka, grodami visokias vasariškas daineles.
Po Sepulturos išvažiavome miegot, tai paskutinių grupių nematėm. Kitą dieną dar vos vos kilstelėjome žemės ūkį, pasimaudėm ežere, ir šiaip ne taip grįžom į Vilnių. Iki dabar prisiruošiau parašyti apie tai čia, o dar reikia išsimušti nuotraukas iš visų ten mus fotografavusių…
2 Comments
Eilinis respect Renatai. Už sugebėjimą taip sukomponuot – viską, ką reikia ir dar viename kadre :D
Tai kad modeliai patys stengėsi susikomponuot, net kai tėvai liepdavo nelipti ant tvoros ar dar ką :-) Gryna dokumentika ;-)