Skip to content

Pavėluotas įspūdis apie pavėluotą įspūdį iš Nightwish koncerto

Su šventėm ;-)

Aš čia apie tokį dalyką… Turbūt labiausiai redaguotas šito blogo straipsniukas yra „Pavėluotas įspūdis iš Nightwish koncerto“. Ir ne dė to, kad ten kas nors rašoma nepolitkorektiškai apie Nightwish ar buvusią jų vokalistę Tarją. Dėl to, kad ten įdėtas dainos „While Your Lips Are Still Red“ klipas iš youtubo. O iš ten jis pastoviai pašalinamas „dėl autorinių teisių pažeidimo“. Kiekvieną kartą, kai paieškau šio klipo, jį randu, ir tada paredaguoju savo straipsnelį ir įdedu naują versiją… Ech, tie autorių teisių gynėjai…

Kadangi ryte paklausiau šios dainos, ir ji man pasirodė labai graži, noriu ir jums pasiūlyti. Koncertinė versija. Jos gal iš youtubo neišims? Nors jei pas mus pasidarys kaip Latvijoj, tai tada šakės…

Šiaip sau

Sugalvojau, kad reikia mergaitės nuotrauką įdėt. Spontaniškas kadras šių metų Idiotų žygyje. Nuoga akis (be akinių).

Idiotai’2009

Atėjo pavasaris – laikas tradiciniam Idiotų žygiui. Šiais metais ėjome truputį modifikuotu maršrutu, norėdami žygio pabaigoje patekti į Jago gimtadienį. Pradėjome kaip visada nuo Šilo tilto.

Į pirmą kalną Sapieginėje užlipti bent jau man buvo sunku, bet po to organizmas prisitaikė prie laipiojimo ir ėjosi geriau. Savaime aišku, miške pasiklydome ir užlipome ne į tą kalną:

Bet po to radome ir tą tikrąjį – 206,5 metro virš jūros lygio, bėgis matosi nuotraukos apačioje:

Vytas būtinai užlipo į medį:

Toliau – Pučkoriai. Vaizdas nuo atodangos man yra vienas iš gražiausių Vilniuje, o iš apačios irgi atrodo įspūdingai:

Ten apačioje buvo priimtas sprendimas, kad posūkį iš trasos reikia daryti anksčiau ir iš karto eiti paupiu prieš srovę link užtvankos. Vytas papasakojo, kad kovo 11ąją Vilnelėje buvo pamesta pilna kuprinė alaus, ir ji buvo pastebėta žingsniuojant paupiu. Stiprūs programuotojai, padedant stipriam statybininkui, ėmėsi sunkaus darbo gelbėti alų iš upės dugno:

Deja, pasirodė, kad kuprinėje tik vienas alaus… Gal kas nors galėtų papasakoti, koks tolimesnis jo likimas? Taigi alus brangus – subrandęs stiprioje srovėje ir t.t.

Toliau nieko labai įdomaus ir nebuvo. Papietavome saloje, po pietų dar matėme gabaliuką gražaus, bet labai apšiukšlinto miško ir tiltą, per kurį buvo negalima eiti. Nuo užtvankos ėjome tiesiai per mišką šiaurės vakarų kryptimi į Rokantiškes. Pačioje pabaigoje pasiklydome Naujosios Vilnios pilkapyne (čia kryptį atrasti padėjo kompasas) ir Rokantiškių kapinėse, bet sėkmingai iš jų išėjome:

Sutikome Ievutę, kurios vedami apsukę garbės ratuką puikios Anapilio gatvės apylinkėse visi sėkmingai atvykome į tūsą pas Jago. Iš čia visi ir išsiskirstė – kas pasiliko tūse, kas išvyko namo, kas po to iš namų dar chebros į tūsą atvežė…

Kokios išvados? Pasivaikščioti sveika, nes panašu, kad tuoj suakmenėsiu ir nepaeisiu. O iš neįgyvendintų Idiotų žygių planų jau galima būtų ir dar vieną visos dienos pasivaikščiojimą suorganizuoti, kas prisijungs?

Daugiau nuotraukų čia (taip pat norėtume kitų fotografų kadrų paviešinimo), o apie pernykštį žygį galima paskaityti čia.

Futbolas – grėsmė demokratijai

Šeštadienį žiūrėjome futbolą. Kadangi antrame kėlinyje lietuviai žaidė neįdomiai ir prancūzai juos tiesiog užbėgiojo, prie stalo prasidėjo įvairios kalbos apie viską, o ypač apie tai, ką rodo ekrane. Staiga vienas iš sužiūrovų pareiškė: “man atrodo, kad futbolas kažkokiu būdu sukelia skinheadiškumą… aš gi šiaip gyvenime taip nekalbu…” ;-)

Sielos musė

Ilgai bandžiau apsispręst, bet visgi trečiadienį nušliaužiau į Soulfly koncertą Forum palace. Kitą dieną dar paklausiau paskutinio jų albumo Conquer, tai pasirodo, koncerte sutiktas Adis nemelavo, kad jis labai geras. Koncerte grojo daug gabalų iš šio albumo, tai koncertas irgi patiko. Matyt senatvė ateina, kai nu-metal grojanti grupė pasirodo visai nieko ;-) Didžiausias renginio minusas buvo kaina – pradedu galvoti, kad ateina laikas vėl pradėti skaičiuoti pinigus ir atidžiai rinktis, kur eiti, nes paskutiniu metu gerų įspūdžių susikaupia mažiau, nei litų sumokėta…

Kas dar? Keista, kad šiame false metal koncerte sutikau daugiau pažįstamų, nei prieš tai buvusiam Ferrum Frost su Kreator (tipo true metal grupe). Keista, kad bisai tikriausiai būna tik surežisuoti… Ir, žinoma, keista formulė „renginys truks 4 valandas“ = „koncerto trukmė 3 valandos“ + „valanda eilėje prie rūbinės“.

Vadovo liūdesio specifika

Kartais net viršininkams užeina depresija… Ką daryti, jei tu esi jaunas perspektyvus direktorius, o tau nesinori dirbti, net bendradarbių matyt nesinori? Manyčiau, direktorius tokiu atveju elgiasi taip pat, kaip ir kiti darbuotojai, nors tam tikra specifika vadovo darbe egzistuoja… Taigi, svarbu užsidarius tyliai apsimetinėti, kad dirbi, iš tiesų darant visokius beprasmiškus ir iš tiesų nuo blogos nuotaikos negelbėjančius laiko prastūmimo veiksmus, kaip F5 spaudinėjimas browserio lange ir pan. O tam, kad bendradarbiai nepamirštų, kas čia yra valdžia, reikia kartais išbėgti, parėkauti "зделай меня рыбкой, зделай меня птичкой", ir greitai bėgti pasislėpti, kol niekas neatsakė "иди ко мне, я тебя раком зделаю".

Nuotolinis mokymas(is)

Buvau šiandien paskaitoje apie nuotolinį studentų mokymą(si). Vienas dėstytojas pasakojo apie tai, kaip savo dėstomame kurse pritaiko Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklą. Ten galima dalintis su studentais konspektų failais, nuorodomis į įdomius ir naudingus puslapius ir t.t. Be viso kitko, egzistuoja galimybės registruotiems vartotojams (studentams ir dėstytojui) chatinti, rašyti vienas kitam laiškus ir pan. Dėstytojas gali stebėti, kada kokie studentai yra prisijungę ir kokius failus siunčiasi. Pasidarė įdomu, ar būtų įmanoma panašią sistemą pakurti ant feisbuko – nu tiesiog labai panašu į jį pasirodė;-)

O šiaip paskaita priminė tuos laikus, kai mes patys lankėme to paties dėstytojo paskaitas. Net malonu buvo prisiminti pirmadienio vakarus su antisoftu RasMol ir visą darbo dieną trukusį egzaminą… Mūsų laikais nebuvo naudojamos jokios navarotnos sistemos, užduotis gaudavome tiesiog elektroniniu paštu, namų darbus irgi per jį siųsdavome, o paskaitų medžiagą dėstytojas padėdavo savo laboratorijos puslapyje. Įdomu, ar nauja sistema tikrai padarė visą mokymosi procesą paprastesnį? Per seminarą atsakymas nebuvo pateiktas…

Kreator koncertas: (ne)teigiami įspūdžiai

Vakar buvau Ferrum Frost 2009 su Kreator. Pasirodo, paskutinį kartą prieš tai metalo koncerte buvau pernykštėje Metalmanijoje… Matyt todėl susidarė vienas kitas įspūdis, ir ne visi teigiami.

Taigi va. Remdamasis penktadienio vakaro patirtimi, parašysiu, kas man nepatinka metalo koncertuose, bet galioja ir kitiems:

  • Per pirmą grupę Emergency Gate girdėjosi tik būgnai, dar šiek tiek vokalisto rėkimo. Taip, gali būti, kad jų muzika neverta dėmesio, lyginant su kitomis, bet norėtųsi tai išgirsti… Kiek girdėjosi, tai būtų visai prie alaus klausytinas rokelis.
  • Antroji grupė – Eluveitie – turėjo porą merginų, kurios grojo smuiku, ryla ir visokiomis dūdelėmis bei gražiai sinchroniškai kratė galvas :-) Deja, jei jau girdėjosi ne tik būgnai, bet ir gitaros, tai smuiko, rylos ir dūdelių garsas kažkur prapuldavo… Bendras įspūdis – antra grupė geresnė už pirmą. Nervina – kai metalo koncerte įgarsina tik būgnus ir gitaras.
  • Trečia grupė – Caliban. Mačiau, kad jie nepatiko Ambraziejui, šiaip kentėt galima, bet savaime aišku vietoj tokių grupių geriau būtų kokie nors brutalystai ;-) Šitie buvo normaliai įgarsinti. Apskritai, kažkas iš organizatorių minėjo faktą, kad vakaro žvaigždės specialiai prigesino kitas grupes… Tai kam jas tada apskritai vežtis į turą? Koncertas su daugybe grupių, iš kurių dauguma groja chalturnai arba yra prastai įgarsinamos/apšviečiamos, žiūrovui labiau yra darbas, nei atsipalaidavimas. Žinoma, būtų galima palaikyti alkoholio pramonę, ypač šiais sunkiais laikais, o ką veikti vairuojantiems?
  • Vakaro žvaigždės – Kreator. Tikrai žymi grupė, mačiau juos jau antrą kartą. Kūriniai puikūs, grojo gerai, stengėsi palaikyti tūsą minioje, atrodė įspūdingai. Bet kas juodai užknisa, tai visų žymių grupių apsimestinis bisas… Pažadėję pusantros valandos koncertą, Kreator po valandos pasakė "good bye" ir išėjo, mol tipo kvieskit bisui. Bet taigi visi žino, kad jie dar grįš, net jei niekas ir nekvies… Beje, tai populiaru ir taip pat būdinga daugeliui kitų žvaigždžių… bet man atrodo nesąmonė.

Va tokie neteigiami įspūdžiai iš Ferrum Frost su Kreator. Kokie teigiami įspūdžiai? Matyt tokie, kad metalo koncertai turi savo žavesio, o jei viskas būtų sterilu ir nebūtų prie ko prisikabinti, visas tas žavesys iš karto dingtų. Aišku, tam tikros naujovės, pavyzdžiui, draudimas neštis alaus bokalus į salę, prideda dar kitokio žavesio: nebuvo užknisančių praeivių minioje "praleiskite, aš su alum, neišlaistykit" :-)

P.S. iš tiesų nebuvo viskas taip blogai, neigiamų įspūdžių buvo didesnis skaičius, bet bendras kiekis visgi didesnis teigiamų.

Vaizdai pro mašinos langą kelyje nr. 173

Kadangi praeitą savaitgalį buvo trys nedarbo dienos, galų gale prisiruošėme nuvažiuoti pas gimines į kaimą Anykščių rajone. Važiavome per aplink: iš Vilniaus Nemenčinės plentu, toliau per Pabradę iki Molėtų, o tada jau geru keliu iki pat kaimo. Pirmą kartą gyvenime važiavau keliu nuo Pabradės į Molėtus, ten buvo keletas įdomių vaizdų. Pavyzdžiui, gražus kaimas labai gražiu pavadinimu:

Kiek toliau užmetėm akį į turistinį objektą iš knygos Lietuvos dvarai. Iš mašinos nelipom, nes buvo prastas oras ir šiaip aplinka neatrodė draugiška. Arnionių dvaras apgriuvęs, vienoje pusėje įsikūrusi kažkokia firma su piktais šunimis, kita pusė atrodo taip:

Atkarpą iki Molėtų važiavome ilgai, kelias atrodė šitaip:

Po to nuo Molėtų greitai nuvažiavom iki kaimo, kuriame jau nefotografavom. Vyko bendravimas su giminėmis, senelio ir vyriausios anūkės abipusis džiaugsmas susitikus, bobutės džiaugimasis proanūkėmis ir t.t.

Už nuotraukas ačiū Rūtaisai, kuri žaidė su fotoaparatu, kol aš vairavau.

Ką aš veikiu trečiadieniais vakare?

Jau ketvirtus metus trečiadienio (kartais ketvirtadienio) vakarai yra paskirti intelektualiam komandiniam žaidimui Protmušiui. Senais Gvardijos klestėjimo laikais priėmiau kvietimą prisijungti prie naujos komandos galvodamas, kad tai bus pretekstas bent vieną vakarą per savaitę nevartoti alaus dideliais kiekiais, bet pakliuvau į panašaus stiprumo priklausomybę…

Kaip viskas vyksta? Vilniaus Universitete žmonės ir studentai susirenka į auditoriją. Prie stalų susėda dvi-trys komandos po 5 žmones. Per rungtynes užduodama 10 klausimų, klausimui atsakyti skiriama viena minutė. Po kiekvieno turo visi traukia į kabaką aptarti žaidimo ir kitų dalykų prie alaus.

Per reguliarųjį sezoną grupėse kiekviena komanda sužaidžia 3-4 rungtynės, tada geriausiai pasirodžiusios komandos patenka į atkrentamąsias, per kurias išsiaiškinamas Protmušio čempionas – vieną kartą teko ir mums tokiais pabūti. Šone matote Protmušio čempionų taurę. Aišku, į puikų savo komandos žaidimą tenka investuoti nemažai laiko: žaidėjai patys galvoja klausimus, pageidautinas visoks kitoks jų prisidėjimas prie žaidimo organizavimo, o kur dar komandinės dvasios stiprinimas ir treniruotės kilnojant bokalą…

Beje, šiuo metu kaip tik vyksta registracija į 13 sezoną (sezonas trunka pusę metų, vieną universitetinį semestrą), galima patiems surinkti komandą iš 5-8 žmonių ir tada susitiksim trečiadienio vakarais Protmušyje. Daugiau informacijos Protmušio puslapyje, keli klausimų pavyzdžiai čia, o kelios nuotraukos ten šalia ir kitur.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos