Bijau chemijos

Vėl įsivyravo tyla eteryje, o yra bent viena aktuali naujiena ir Zaulios stiliumi galima aprašyti įdomų šio ryto sapną.

Taigi, cituojant Radioshow, kai vairuoji silkę, džiaugiasi šeima, kai vairuoji bulką, meilinas pana. Nors ir nelabai norėjom, bet visgi įsigijom kokią tai seną baltą Audi 80. Visiškai nebuvo ko pirkti už tiek nedaug pinigų, kiek mes buvom pasiryžę paskirti automobilio pirkimui. Norėjau kokios paprastos mašinėlės tipo Honda Civic, bet jie būdavo arba surūdiję ir kitaip supuvę, arba iš karto parduodami.

Ieškoti automobilio pagal skelbimus užkniso. Į pabaigą pradėjo formuotis refleksas „ai, dar neperkam, rytoj pažiūrėsim, gal bus kas geresnio“, todėl galų gale nusipirkom kažkokią Audinę, už kurią gal netgi truputį permokėjom. Naujasis mašinukas važiuoja lyg ir neblogai, bet vis tiek dabar apsigyvens autoservisuose, kol pasidarys pakenčiamai tvarkingas – kaip sakoma, gerų mašinų nepardavinėja, jomis važinėjasi, o kai reikia ką nors remontuoti, tada jau parduoda.

Truputį gaila, kad teks išmesti Ford’ą, kurio apačia kiaurai prarūdijo ir dėl to jis nelabai tinkamas važiavimui. Visgi, pirmas šeimos narys, atsiradęs dar tada, kai Hamsteris dar tik ruošėsi gimti… Na, bet ką padarysi, bandysim parduoti už brangiai ir taip sukompensuot naujo mašinuko remonto išlaidas. Jei kas nori pirkti, rašykit komentarą, susisieksiu – mėlynas Ford Escort, 1996 metų, universalas, visi privalumai, važiuoja normaliai, tik surūdijęs.

O sapnas tai buvo toks: šiandien turėjau keltis 7 valandą ryto. Išjungiau žadintuvą dar daugiau ar mažiau miegodamas, ir tada sapnuoju, kad sutinku prie savo darbo Adį, kuris klausia, kaip gyvenimas, pats skųsdamasis, kad neišsimiegojo. Aš jam sakau, kad irgi neišsimiegojau, ir šitoj vietoj staiga suprantu, kad dar miegu ir seniai laikas keltis. Pabudęs staigiai žiūriu į laikrodį ir matau, kad pusė aštuonių, tai gerai, kad dar nedaug pramiegojau :-)