Skip to content

Vaizdai per langus

Reikia prisijungti prie blogerių akcijos ir parodyti vaizdelių per langus.

Pažiūrėjau, kad dabar rūkas, apsiniaukę, vaizdo per langą išvaizda neprekinė, fotografuoti neapsimoka… Paieškojau diske ir dedu senesnes nuotraukas. Vis tiek naujų namų neužstatė. Fotografuota 2008 pavasarį, nes buvo labai graži vaivorykštė. Viena jos pusė (vaizdas per balkoną):

Kita pusė (panašus vaizdas yra iš mano mėgstamos valgymo vietos virtuvėj):

Nu ir pabaigai dokumentinė istorija apie vaizdus per langus, tik iš kitų namų. Užėjau pernai vasario mėnesį ten kažko pasiimti, ir staiga matau gatvėje daug žioplių. O kitoje gatvės pusėje maždaug toks vaizdelis:

Buvau operoje…

…po maždaug trejų metų pertraukos…

Operos ir baleto teatre žiūrėjome Richardo Strausso Salomėją. Siužetas trumpai: karaliaus Erodo dukterėčia Salomėja paprašo Jono Krikštytojo galvos sidabriniame dubenyje ir ją gauna. Labai įdomi opera su fantastiškai gražia sunkia muzika bei dar sunkesniu siužetu: spektaklis N-14, nes jame duoda striptizo ir nekrofilijos ;-)

Vilniuje rodoma moderniška operos versija, kurioje veiksmas perkeltas į šiuos laikus. Labai gražus minimalistinis spektaklis, kuriame kuklūs kostiumai ir dekoracijos padeda parodyti veikėjų charakterius, motyvaciją ir bele ką kitą. Operoje pagrindinė veikėja, be abejo, yra pati Salomėja, kurios vaidmenį puikiai atliko Sigutė Stonytė. Dar man labai patiko tai, kad Jochanano ir Erodo vaidmenų atlikėjai aiškiai artikuliavo vokišką tekstą, bet paskui paaiškėjo, kad juos dainavo svečiai iš Vokietijos ir Austrijos :-)

Nors į teatrą ėjau nesusipažinęs su būsimu turiniu, kai kuriose vietose atrodė, kad turėtų būti kitaip. Libreto interpretacijos pasirodė nors ir įdomios, bet kartais silpnokos ir netgi neteisingos… Namie paskaičius operos siužetą, ši nuomonė tik sustiprėjo… Ta proga vaizdelis su teisingesne interpretacija, Septynių skraisčių šokis (o čia yra dar vienas, kuris "may be not suitable for minors"):

Ir, jei kam įdomu, kelios labai trumpos ištraukos iš Operos ir baleto teatro spektalio:

Kultūringas šeštadienis

Šeštadienį nusprendėme susipažinti su tuo brangiu ir kontroversiškai vertinamu dalyku, žinomu kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinė“. Rūtaisa gavo spamo apie tai, kad vyksta kultūrinė programa apie amatus, pareklamavo šį edukacinį renginį namiškiams, tai ir nuvažiavome pasižiūrėti. Pabandėme dar pasikviesti chebros, bet kadangi visi savaitgalį vienaip ar kitaip dirbo, teko kinderius po Senamiestį ganyt patiems. Tik nuvažiavus ir išlipus iš mašinos pasirodė, kad yra šiek tiek per šalta edukacijai gryname ore… Matyt dėl to, o gal ir dėl viešos reklamos nebuvimo, renginyje buvo vos keliasdešimt žmonių. Mes patys greitai nusprendėme, kad jei dar čia stovėsim, mirtinai sušalsim, nuėjome papietauti į Apuoką bei apšviesti kinderių apie kultūringus kabakus.

Išėję iš Apuoko kažkodėl nusprendėme, kad reikia per aplinkui važiuoti į sodą. Tai ir nuvažiavome. O ten – pas brolį susirinkusi chebra žaidžia rpg. Kaip linksma :-) Pafotografavome jaunuolius, dedame į internetą:

Alotar už savo tribūnos buvo prisikrovęs daug kauliukų, popierių, kompą ir t.t. Nepaisant to, jis labai nervindavosi ir negalėdavo žaidėjams pasakoti istorijos, kai mes ateidavom į kambarį pažiūrėt į žaidimą:

Vakare grįžom namo ir prisiminėm, kad Adis kažkada rašė apie filmą apie tokius, su kokiais sode susidūrėm. The Gamers filmas vadinasi. Ta proga pažiūrėjom filmą ir nuėjom miegot. Va toks va kultūringas šeštadienis buvo.

Beje, Senamiestyje nufotkinom eilinį objektą žaidimui „Kur tai yra?“, bet panašu, kad šis smagus daiktas jau užsiraukė, ar ne?

Chemijos uždaviniai

Mačiau, kad žmonės kartais čia užeina ieškodami chemijos uždavinių, todėl pabandysiu įmesti keletą nuorodų į šaltinius, kuriuos žinau.

Internete galima rasti nemažai įvairių chemijos olimpiadų uždavinių. Pavyzdžiui, VU Chemijos fakulteto tinklapyje yra paslėpti 2001-2005 metų Lietuvos ir Baltijos olimpiadų uždaviniai. Entuziastingi studentai yra sukūrę tinklapį Olimpiados.lt, viena jo dalis yra apie chemiją. Puslapis tikriausiai labiau skirtas olimpiadų naujienoms, o ne užduotims, bet panaršius biblioteką, galima rasti ir keletą uždavinių komplektų. Tarptautinių chemijos olimpiadų užduotis galima rasti jų tinklapiuose, ten pakliūti padeda google arba vikipedija ;-)

Chemijos olimpiados yra labai smagus reikalas, bet kai kuriems užtenka ir paprastesnių dalykų. Pavyzdžiui, gerai išlaikyti chemijos valstybinį egzaminą. Besiruošiant jam būtų visai naudinga išspręsti ankstesnių egzaminų užduotis, kurias galima parsisiųsti iš Nacionalinio egzaminų centro tinklapio.

Universitetiniai chemijos uždaviniai? Hm. Studentams jų pakankamai duoda dėstytojai, ypač per egzaminą. Patiems ieškoti jų internete? …eikit geriau alaus pagert, nu, moksliukai jūs :-) Arba įsidarbinkite kokioje nors laboratorijoje ir ten spręskite gyvenimiškas problemas – vis tiek kada nors reikės tai padaryti. Šiaip drįsčiau pastebėti, kad universitete praradau savo ir taip nedidelius sugebėjimus spręsti olimpiadinius chemijos uždavinius, bet valstybinį egzaminą gal dar ir išlaikyčiau.

Baigdamas noriu palinkėti sėkmingo mokymosi ir pasakyti, kad šio įrašo papildymai komentaruose yra labai laukiami.

Bendroji visa ko priežastis

Šią savaitę sudalyvavome renginyje, kokiuose retai dalyvaujam. Tai buvo diskusijų klubo Politika.lt susitikimas tema „Ar vertybės Lietuvoje nyksta?“, kuriame buvo pristatoma Demokratinės politikos instituto išleista knyga (tiksliau, straipsnių rinkinys) „Vertybių nykimas? Rimtas požiūris į atsakomybę“. Diskusijoje daugiausiai šnekėjo profesoriai, kuriems neduok pavalgyt, o duok pašnekėt. Buvo cituojami įvairūs filosofai, aptariamas lietuviškų vertybių egzistavimas, nykimas ir atsispindėjimas internetiniuose komentaruose, virtuvėje, vonioje ir visur kitur.

Kadangi renginys buvo skirtas knygos pristatymui, pabaigoje buvo padėkota visiems, prisidėjusiems prie jos atsiradimo, tarp jų ir redaktorei. Autoriai pasidalino įspūdžiais, kad redaktorė buvo itin priekabi. Vienas iš profesorių papasakojo, kaip paprastai recenzuojamos knygos: skambinama kokiam nors pažįstamam dr. Petrui, „klausyk, Petrai, aš tave prirašysiu kaip recenzentą, ar sutinki“, Petras sutinka, viskas tvarkoj. Šiuo atveju knygos redaktorė ne tik pati kabinėjosi prie straipsnių turinio, bet ir suorganizavo tikrus recenzentus, kurie parašė tikras recenzijas. Tai, kad viskas buvo daroma taip, kaip reikia, kai kuriems netgi sukėlė nuostabą.

Važiuodami namo iš susitikimo aptarėme kai kuriuos momentus. Labiausiai įstrigo aukščiau minėtas pasakojimas apie tai, kaip Lietuvoje leidžiama akademinė literatūra. Įdomu, ar tai būdinga tik humanitarams, ar ir tiksliukams? Požiūrį, kad chaltūra yra nieko blogo, galima rasti ne tik moksle, bet ir kitose srityse, todėl nusprendėme, kad didelę dalį problemų sukelia tai, kad žmonės yra įpratę chaltūrinti. Vertybė, kuri yra labiausiai sunykusi ir kurios labiausiai trūksta, yra nechaltūrinimas, kurį galima būtų apibūdinti kaip atsakomybę už savo darbus. Man mokykloje aiškino: jei negali padaryti ko nors gerai, tai geriau visai nedaryk, užsiimk kitais dalykais. Deja, tikriausiai ne visus taip mokino…

Apie santykius su Linux: viskas veikia

Po mano labai seno rašinuko apie problemas, kurių vis dar turiu su Windows Višta, rtfb užsakė paaiškinamąjį rašinį apie mano santykius su Linux’u. Ilgai galvojau, ką būtų galima parašyti, kol supratau, kad nieks nebus. Aš tiesiog naudojuosi Linuxu, bet nieko apie tai parašyt negaliu. Naudojuosi, nes patinka ir gražu :-)

O dabar apie savaitgalį. Paskaitę visokių blogų užsikabliavome ant Triumfo arkos ir šeštadienį nuvažiavome į sodą jos pasižiūrėt. Kad būtų ką veikti per reklamas, išsitraukiau savo Toshiba Satellite laptopą (kodinis pavadinimas: magnetofonas), ir žiūriu, kad pas jį Ubuntu kažkodėl visai streikuoja… Problemos buvo tokios:

  • Pidgin nesijungia prie googletalko.
  • Firefox neatsimena nustatymų ir tik įsijungus visada krauna namų puslapį bei liepia pasirinkti kažkokius AdBlock settingus.
  • Išjungiant kompiuterį neišsaugoma sesija, nors nustatyta, kad turi būti saugoma. Dėl to labai užknisa kiekvieną kartą iš naujo atsidarinėt visas programas.
  • Hardwarinis garso reguliavimas nenori veikti. Ratukas nekeičia garsumo, o prijungus ausines, groja ir per jas, ir per laptopo kolonėles.

Šeštadienis taip ir baigėsi. Iš Triumfo arkos kažkodėl iškrito Ieva Prudnikovaitė. Kadangi toliau dainuoti liko tik vyrai, galima spėti, kad telefonu daugiausiai balsuoja moterys ;-) O sekmadieniui buvo jau planuojamas Ubuntu perinstaliavimas ant magnetofono, bet pradėjus spręsti problemas, šiek tiek patrukdant gimines, po truputį viskas pradėjo veikti:

  • Pas Pidginą per kažkuriuos atnaujinimus „nusimušė“ prisijungimo prie googletalk nustatymai, įvedus teisingus, pradėjo veikti. Beje, googlio helpai atitinkama tema kažkodėl pasidarė ne tokie išsamūs, kaip anksčiau… Dėl to problemų sprendimas randamas kitame puslapyje pačioje apačioje: reikia jungtis per seną portą 5223 ir nustatyti „Connect port 443“.
  • Firefoxo perinstaliavimas nepadėjo. Paieškojus internete, vienintelis patarimas buvo „išmesti viską iš ~/.mozilla/firefox/“. Taip padarius, Firefoxas nustojo lūžinėti, tik teko iš naujo susidėliot adresyną bei pluginus.
  • Užmetęs akį į internetą, kažkur pamačiau, kad sesijos neišsaugojimas yra GNOME bugas, tai matyt kol kas teks gyventi be šito. Bet staliniam kompe kažkodėl viskas veikia…
  • Tada pradėjau domėtis garso nustatymais… Googlinant dauguma rastų dalykų buvo „pas mane visiškai neveikia garsas ant Toshiba Satellite laptopo, ką daryt“. Šitą etapą mes jau seniai praėjom ;-) Ratukas buvo sureguliuotas paprastai per konfigūravimo meniu – ten nurodoma, kuris garso įrenginys yra kontroliuojamas. Kolonėlės ir ausinės – rimtesnė problema… Galų gale pradėjau googlinti pagal garso plokštės modelį, bandžiau visokius patarimus, ir vienas paskutinis suveikė. Įdomiausia, kad jis buvo „užrašykite į tam tikrą failą kažkas=lenovo“ :-) Kur tai radau, neklauskite, neprisimenu. Ką tiksliai reikia daryti, irgi.

Kadangi viskas ant magnetofono pradėjo veikti, savaitgalis užskaitomas kaip sėkmingas. Tiesa, patarimai, ką ir kaip dar būtų galima sutvarkyt, visada laukiami.

Krizė

Nu ir ką aš sakiau? Pasikeitė Lietuvos vyriausybė, naujas premjeras pradėjo šnekėt, kad krizė, ir iš karto matosi rezultatai. Vakar darbe visi buvo sukviesti į ūmų susirinkimą, kuriame paaiškino, kad mūsų gimtoji korporacija jungiasi prie kitos korporacijos. Susijungimas tikriausiai išsprendžia tam tikras abiejose įmonėse susikaupusias problemas. Dar sakė, kad kol kas niekas nesikeičia, o paskui bus matyt. Nu tai bus matyt.

O šiandien, pridavęs automobilį remontui, labai nuostabiai pasivaikščiojau. Geri orai šiom dienom, ir matyt jau kurį laiką taip, bet gyvendamas ritmu „namai-automobilis-ofisas-automobilis-namai“ to nepastebiu…

Universitetinio biochemiko išsilavinimo spragos

Prieš kelias savaites galų gale išlaikiau vieną doktorantūros egzaminą. Liko dar du… Pirmasis egzaminas sukėlė minčių apie tai, kokias spragos egzistuoja mano universitetiniame išsilavinime. Įtariu, kad jos gali būti būdingos ir kitiems, baigusiems biochemiją Vilniaus universitete.

Kol kas identifikuotos dvi pagrindinės spragos:

  • Pirma didelė spraga: universitete studentai biochemikai per mažai kankinami matematiniais metodais. Per egzaminą kraupino dėstytojo frazė „algebrą mokėtės, tai turėtumėt suprasti…“ – algebros mes iš tiesų nesimokėm, nors ji buvo dėstoma net kokias 2 paskaitas pirmam kurse… Antras baisus dalykas – statistika. Ją mums dėstė biologas, kuris daugiau dėmesio kreipė į kai kurių statistinių metodų taikymą biologijoje. Norint žmones sudominti, geriau būtų aiškinti apie pinigus :-) Dėl šių ir kitų priežasčių rezultatas gavosi toks, kad daug kas statistikos bijo, nes nemoka. Aš pats dar laikysiu statistikos egzaminą ir nežinau, kaip pasiseks…
  • Antra ne tokia didelė spraga. Laikiau egzaminą iš kompiuterinių metodų molekulinėje biologijoje, ir paaiškėjo, kad dokinimo metodai, kuriais domėjausi egzaminui, yra sukurti prieš daugiau nei 10 metų, dar prieš man įstojant į universitetą. Ten bent jau užsimenama apie įvairius eksperimentinius metodus (dvikrypė elektroforezė, daugybė chromatografijos rūšių, impedanso spektroskopija, mikrogardelės, izoterminė titravimo kalorimetrija, ELISA ir t.t.), o prie kompiuterių mokėmės tik apie baltymų sekų palyginimus ir girdėjome, kad galima kažkokiais mistiniais būdais spėti baltymo struktūrą, bet labai nesiseka… Jei apie įvairius biomolekulių tyrimui taikomus kompiuterinius metodus universitete būtų užsiminta bent po pusę to, ką girdėjome apie eksperimentinius metodus, manau, mano išsilavinimas būtų gerokai išsamesnis.

Va tokias mintis man sukėlė kompiuterinių metodų molekulinėje biologijoje egzaminas. Dar išmokau, kad labai svarbu parašyti gerą įvadą, nežinau, ar pavyko šias žinias čia pritaikyti, ar ne :-)

Šeimyninė padėtis ir būsena

Prie kažkurios vakarienės susiformulavo mintis, grindžiama statistiniais duomenimis: vestuvės yra perėjimas iš priešvedybinės būsenos į priešskyrybinę būseną :-)

Steh auf, wenn du am Boden bist

Kažkodėl vakare padainavau seną mokyklinių laikų dainą ir prisiminiau, kad ramiai numirti negalėsiu, kol nepamatysiu vienos grupės (plg. su Adžio sąrašu). Ne, tai ne AC/DC.

Ir šiaip, radau jų gabalą, kuris atspindi šių dienų nuotaikas. Jūsų dėmesiui — Die Toten Hosen „Steh auf, wenn du am boden bist“:

Jei įdomu, puiki akustinė versija yra čia.

Gerai, gerai, ta mokyklinė daina yra šita:

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos