Taigi, aną penktadienį šiaip taip įsigijome palapinę, baltus marškinius (labai svarbi aprangos detalė metalo koncerte), pasiėmėm Jurgį ir greitai greitai lėkėme į Anykščius. Nusipirkę bilietus į festivalį, nuvažiavome į Rūtaisos kaimą, kur pasistatėme palapines, pavalgėm, pasimaudėm ežere ir išskubėjome į koncertą, norėdami pažiūrėti į latvius Heaven Grey, kurie koncertavo antri. Nespėjom :-( Teks važiuoti kada nors į Latviją jų paklausyt.

Toliau penktadienį koncertavo Leprous (neužvežė) ir Bilocate (jau geriau). Už šituos man labiau patiko tarp grupių pasirodymų grojantis rokelis. Kadangi ŽAS jau buvau matęs kažkada festivalyje Ferrum Frost, vietoj jų išvežiau mergas į kaimą miegoti – žmonės sako, kad praleidau gerą pasirodymą. Neesmė, grįžęs pažiūrėjau į šiek tiek popsovus blekerius Keep Of Kalessin, kurie atrodė gražiai ir skambėjo tūsovnai. Po jų dar viena grupė, kurios norėjau paklausyt – Nahash. Gal ir nuovargis turėjo tam įtakos, bet kai Jurgis pasiūlė susidėti jį į mašiną ir važiuoti miegoti, nesipriešinau. Abi norėtos pamatyti grupės liko iki galo nepažiūrėtos.

Iš ryto giminės kaime išrašė paskaityti Anykščių rajono laikraštį “Anykšta”, kuriame buvo išsamiai pristatomas festivalis, su visais argumentais už ir prieš. Sako, kad Rūtaisa dar pašiurpino savo gimines, pasakodama apie bažnyčių griovimus ir kitą metalistams priskiriamą veiklą, kurios jie iš tikrųjų nedaro – beje, mums tai taip savotiškai pasirodė faktas, kad festivalis vyksta parke, esančiame šalia kapinių su daug kryžių… :-) Bet šiaip tai festivalis ir jo dalyviai buvo itin saugomi policijos ir visokių apsauginių, o šiaip elgėsi draugiškai.

Šeštadienio rytinis koncertas buvo iškeistas į maudymąsi ežere, o vakare gimtadienių šventimas kaime buvo iškeistas į vakarinį koncertą. Suspėjom pamatyti Dissimulation – jie grojo neblogą industrialą. Kol koncertavo Obtest (nors man ir nepatinka, bet kentėt galima) ir Azarath (jau kažkada sakiau, kad nemyliu vidutiniško defo), ganėm lakstančius ir sienom lipančius kinderius (nuotrauka Renatos Drukteinytės):

Paskui Sinister kokybiškai užmigdė vaikus. Turint omeny, kad A nemiega, jei groja lieva muzika, tai yra geras įvertinimas, o ir man pačiam jie patiko. Nusiuntęs mamą pažiūrėti į Sepulturą, pats klausiausi jų iš parkingo. Klausėsi labai gerai, pabaigoje netgi mane leido užmest akį į juos. Aiškiai girdėjosi, kad Sepultura išleido naują albumą, kuriame, pasirodo, visai neblogas rokelis, o seni gabalai, žinoma, veža, o ir nustebinti klausytojus jie moka, grodami visokias vasariškas daineles.

Po Sepulturos išvažiavome miegot, tai paskutinių grupių nematėm. Kitą dieną dar vos vos kilstelėjome žemės ūkį, pasimaudėm ežere, ir šiaip ne taip grįžom į Vilnių. Iki dabar prisiruošiau parašyti apie tai čia, o dar reikia išsimušti nuotraukas iš visų ten mus fotografavusių…

Taigi, komentaruose gavau klausimą, į kurį pabandysiu čia atsakyti – Zaulia teiravosi, kaip yra numeruojami kinderiai. Viskas čia paprasta. Numeracijos sistemą pasiūlėme mes patys, o patobulino Jurgis aka Dievas. Panagrinėkime kaip pavyzdį kinderį Nr. 1, kodiniu pavadinimu IM. Savaitgalį ji tapo Hamsteriu 1.2. Pirmasis skaičius tiesiog atitinka eilės numerį. Antrasis skaičius sako, kokio amžiaus kinderis – šiuo atveju IM iš versijos 1.1 tapo versija 1.2, o atitinkamai versija 2.1 bus išleista kitais metais pavasarį.

Maždaug šitaip. Visiems rekomenduojame įsigyti kinderių ir leidžiame naudoti šią numeracijos sistemą.

Pradėkime nuo to, kad šio renginio organizatoriams dėl kažkokių priežasčių nesiseka – šiemet jie negavo leidimo prekiauti maistu, dėl to prieš festivalį teko prisipirkt valgomų ir geriamų nesąmonių dar Vilniuje. O pirmas įspūdis renginio vietoje buvo tai, kad tik atvažiavus garsiau nei nuo scenos grojo kažkokie DJ iš palapinės. Gal ir reikalingas koks nors dalykas, kuriame nenorinčius klausytis koncerto linksmina magnetofonas, bet juk jis neturėtų triukšmauti garsiau, nei pagrindinė scena? Nervino siaubingai, o sutikti pažįstami pasakojo, kad jie taip groja visą laiką dieną ir naktį. Paskui kažkas tuos DJus užtildė, tada atmosfera pasidarė iš karto gerokai malonesnė.

Kas čia dar? Labai nepasisekė su orais – buvo siaubingai karšta. Taip pat pasirodo, kad su visiškai mažais kinderiais į openairus važiuoti neapsimoka, dėl to šiemet matyt neteks daugiau niekur nusigauti. Hamsteris 1.1 tūsinosi ir šėlo, bet Hamsteriui 2.0 aiškiai nelabai patiko. Buvo ir smagių momentų, kai gavau sms „IM miega, o A apsikakojo, ką dabar su ja daryt?“ :-)

Muzika? Padoriai girdėjau tik 3 grupes. Lenkai Indukti, matyti tik iš toli, davė visai šiokio tokio metalo. Final Conflict patiko, sukėlė tokį įspūdį, kad openairas yra durnas reikalas – visą dieną klausaisi lievos muzikos tam, kad vakare pamatytum vieną ar dvi geras grupes. Dar susidarė įspūdukas, kad visi tie britai nori būti panašūs į Pink Floyd. Per juos vos neišvažiavom namo, nes kinderiai buvo pradėję sakyt, kad jiems atsibodo. Bet neišvažiavom ir dar pamatėm Delirium. Nė velnio jie nepanašūs į Jethro Tull (nors taip pasakojo rūškanas renginio vedėjas), išskyrus tai, kad irgi groja fleita. Tiesa, panašūs tais momentais, kai groja Jethro Tull gabalus. Ir dar jų tas žymusis gabalas „Jesahel“, su kuriuo laimėjo kažkokį konkursą, labai skiriasi nuo visko kitko, ką jie grojo, ir yra gerokai popsovesnis.

Paskutinis įspūdis iš viso šito reikalo yra tai, kad dabar vis dar jaučiuosi, lyg savaitgalį būčiau ne ilsėjęsis openaire, o sunkiai sportavęs :-) Ir įdomu, ar bus trečias Progfestas? Žmonių šiemet nebuvo daugiau, nei pernai, tai organizatoriai matyt vėl patyrė nuostolių. Iš karto naktį Rūtaisa sakė, kad jei ir bus festivalis, kitais metais nevažiuosim, nes šiemet lieva organizacija jai nepatiko. Man irgi norėtųsi, kad viskas būtų gerokai geriau, nes šiemet buvo daug mažiau teigiamų įspūdžių, nei pernai… Regresuoja progresyvūs fesivaliai, ar ką?

Jei kas netiki šeimyninių aplinkybių rimtumu, galima įrašyti ir paskelbti Hamsteriaus 1.1 biauriojo bendravimo būdo pavyzdžių. Mergina balsą turi stiprų, nors jis buvo lyg ir susilpnėjęs po kažkurio slogos užplaukimo. Šioje vietoje galima nebent pasidžiaugti, kad Hamsteris 2.0 rėkia tyliau, tėvams nuo to tik lengviau.

O per visą šitą durną dieną, neskaitant keleto sukeltų avarinių situacijų ryte ir moralinės netvarkos namuose (visi mes atsimerkėm ne ta akim iš ryto), didžiausia nuveikta veikla buvo tai, kad gavau konkrečią vieno doktorantūros egzamino užduotį. Per vasarą rašysiu referatą pasirinkta tema, o kad būtų įdomiau, jei viskas gerai seksis, dalimis jį bandysiu paskelbti ir čia. Reikia gi ne tik apie save rašyt, o ir apie ką nors įdomesnio.

Visų pirma reikia pasakyti, kad parašyti aš turėčiau apie ką, vis norisi raštu pagvildent vieną kitą reikalą. Manau, kad po truputį arba viskas pasimirš, arba prisiruošiu parašyti. Matyt reikia kur nors pasižymėti, ką man norisi aprašyt ;-)

Labai fainas Vilnius šį savaitgalį. Visi išvažinėję, gatvės gražiai tuščios, ramu, vakare grįžus visada yra kur pastatyti mašiną kieme, oras geras, galėtų visada taip būti. Vilnius ypatingai gražus miestas dviem atvejais – naktį ir per ilgąjį savaitgalį.

Toliau esminis gyvenimo momentas šiomis dienomis yra žmona – parako statinė. Gali sprogti bet kuriuo momentu, ir taip jau bus antra savaitė. Kai bus naujienų, pranešim kokiu nors būdu.

Iš šeimos ir vaikų temos galima pasidžiaugti kažkurią dieną įvykusiais Hamsterio fizikocheminiais bandymais – per priešpiečius mergina tyrinėjo jogurto tirpumą vandenyje ir viceversiškai (t.y., vandens tirpumą jogurte). Bent jau aš sakyčiau, kad jogurtas vandenyje netirpsta, o vanduo jogurte tirpsta. IM vietoj išvadų nuėjo pietų miego. Man tai labai faina, kai vaikas gali moka valgyti savarankiškai ir netgi ne visada gaunasi taip, kaip žr. žemiau.

Kas čia dar… Skaitau knygas truputį. Man nepatiko, kai darbe iš dalies gavau bart už laiko gaišimą savišvietai, o ne realiam darbui su matomais rezultatais, bet skaityti statistikos vadovėlį, kuriame 0 matematikos, bet užtat gerai paaiškinta, ką galima nuveikti, naudojant aprašomus metodus, yra jėga. Reikės paskaityt iki galo, o paskui bus galima truputį pasidomėti ta matematika, kurios pilna net ir vikipedijos straipsnyje atitinkama tema.

Kitas skaitalas – knygyne nusipirkau Ilfo ir Petrovo „Aukso veršį“, kuris namie buvo tik rusiškai, o rusiškai skaityt moku, sakykim, prastokai… Susileidau iš karto ir užlopiau išsilavinimo spragą. Labai įdomi knyga, ir, manau, viena iš geresnių mano per gyvenimą skaitytų, visiems rekomenduoju, jei kas dar neskaitęs.

Įspūdžių iš knygyno yra ir daugiau, bet manau, kad apie juos kitame reportaže, kai vėl susikaupsiu. Nebus iš manęs blogeris, nes visiškai negalvoju apie skaitytoją ir nejaučiu poreikio ką nors parašyt kasdien :P

Kažkaip taip išėjo, kad jie visai patinka hamsteriui (ne taip, kaip Nightwish, kurių kažkodėl nemėgsta nuo mažens), tai jau antrą kartą iš eilės užmigo atsisėdus man ant kelių ir žiūrėdama Dream Theater koncertinį vaizdelį per youtubą.

Va kas gaunasi, kai su mažais vaikais važinėji į progresyvaus roko openairus :-)

P.S. pamiršau paminėti, kame problema – taigi hamsteris dabar atsisako eiti miegoti, nes neturi tam laiko, dėl to yra hakinama visais būdais, ir dažniausiai nuhakina tėvus.